šnėpštauti

šnė́pštauti, -auja (-auna), -avo žr. šnėbždauti: 1. Rodos, jau vaikas lopšy šnė́pštauna [nubudęs] Ds. 2. Mūsų Jonukas ir Mikų berniokas labai sutaria: sueis, užlips ant pečiaus ir šnė́pštauna parvakar Ds. Šnėpštavo vyrai užgulę muziką tarytum didžiausi santarvininkai rš. 3. intr. vaikštinėti šniokštuojant: Atsikelia senis naktį ir šnė́pštauna visais pakraščiais Užp.